Komentarų dar nėra

2008-01-13 22:53

Baimė yra imanentinis ir permanentinis žmogaus egzistencijos reiškinys, paliečiantis įvairias jo gyvenimo ir veikimo sritis. Žmonija įvairiais būdais mėgino įveikti šį jausmą magijos, religijų, filosofijos, ideologijų ir mokslo pagalba. Šio laikmečio naujiena - tai farmakologinė ir psichoterapinė pagalba. Tačiau vienas nugalėtas baimes keičia kitos. Šiandien žmonės nebebijo Saulės užtemimo, tačiau bijo pvz. netekti darbo, atsižadėti patogumų, pvz. vardan vaikų, atrodyti prasčiau už kitus ir t.t. Modernus ir postmodernus žmogus išgyvena nemažiau baimių negu pirmykštis. Iliuzija būtų manyti, jog galima nugyventi gyvenimą nepatyrus baimės jausmo.
Savo prigimtimi baimė priklauso žmogaus išlikimo, savisaugos instinkto sferai, kaip signalas ir reakcija į gresiantį pavojų. Ji gali veikti dvejopai: viena vertus gali aktyvuoti, suteikti jėgų, kita vertus - paralyžiuoti. Baimė visada yra labai individuali, nes priklauso nuo asmeninės gyvenimo istorijos, patirties, gyvenamosios aplinkos, sutiktų asmenų, poreikių, lūkesčių, nusivylimų, sužeidimų ir t.t. Akivaizdu, kad baimė turi įtakos žmogaus reagavimui, mąstymui, sprendimams, pasirinkimams ir apskritai elgesiui. Stipri baimė yra vienas iš nemaloniausių jausmų, kuriuos patiria žmogus.
Baimė lydi žmogų kaip koks tamsus šešėlis per visą gyvenimą. Kiekvienas gyvenimo tarpsnis turi būdingas baimes ir nuogąstavimus. Tai susiję su vystymosi, brendimo problemomis, ribotumo, pažeidžiamumo ir trapumo išgyvenimu. Baimę gali sukelti visa, kas kėsinasi į fizinį, biologinį, socialinį, kultūrinį ir dvasinį žmogaus integralumą. Gyvenimo pabaigoje laukia mirtis, kurią galima laikyti visų kitų baimių forma, archetipu ir radikaliausiu pasireiškimu. Kita vertus, chaoso, dezintegracijos, degradacijos, depersonalizacijos ir kiti su tuo susiję procesai nuolat kelia žmogui nerimą ir skatina priešintis, išlaikant struktūrą ir pastovumą, kitaip sakant gyvybę ir asmens tapatumą. Mirtis reiškia visišką būties dezintegravimąsi, o tam priešinasi visa žmogaus esybė, siekdama individualaus išlikimo. Normaliai mirties baimė lydi žmogų nuo pat kūdikystės iki paskutinio atodūsio ir sudaro tam tikrą jo gyvenimo, veikimo ir siekimų negatyvų, kontrastingą kontekstą. Galima sakyti, jog žmogaus gyvenimas vyksta gyvybės ir mirties dichotomijoje.
Įvairių baimių kamuojamas žmogus stengiasi išlaikyti pusiausvyrą, tačiau brangiai moka, prarasdamas daug jėgų ir energijos. Baimė gali nustelbti sveiką spontaniškumą, džiaugsmą, atnešti liūdesį, nepasitikėjimą arba atvirkščiai - per didelį ir sekinantį veiklumą kovojant su tikra ar tariama baime. Baimės įtakojamas veikimas sąlygoja įtampą, nuovargį, nervinį išsekimą. Šiandien dažnai kalbama apie psichinį ir fizinį pervargimą. Neretai tai siejasi ne su darbų gausa ir gyvenimo sunkumais, bet su juos lydinčia baime. Kita vertus, žmogus, kuris kažko nemyli, tačiau priverstas, iš būtinybės privalo kažką daryti ar turėti, greitai pavargsta, neturi polėkio.
Baimė sutrikdo žmogaus mąstymą, elgesį, psichofizinius procesus, daro įtaką sveikatai. Pasitaiko atvejų, kai baimė ir nerimas sukelia nevaisingumą. Yra buvę atvejų, kad susitaikę su tuo, kad neturės savo vaikų, manydami esą "nevaisingi", sutuoktiniai liaujasi forsavę ir pergyvenę, maža to, įsivaikina svetimus vaikus. Nebepalaikant panikos ir nuogąstavimų nuotaikos, įsivyravus ramybei jie netikėtai susilaukia ir savo vaikų.
Nesunku įsitikinti, kad baimė sunaikina spontaniškumą, pasitenkinimą ir džiaugsmą kūrybingu gyvenimu, atima kūno gyvastingumą ir sveikatą. Žmogus turi dėti pastangas suprasti, įveikti, gal būt susitaikyti su savo baimėmis, kad patirtų daug didesnę vidinę laisvę.
Neretai žmonės bėga nuo savo baimių, siekdami jas racionaliai pervardinti, nepripažinti. Kiti savo baimes nori „užmarinti", nustumti įvairiais jusliniais potyriais. Dar kitu atveju baimės vengiama atsisakant veikimo, vietų, asmenų, aplinkybių, kurių atžvilgiu pasireiškia nuogąstavimas ir baiminimasis. Siekis nuslopinti baimę, jos keliamą įtampą, kaip pastebėta, pasireiškia alkoholizmo, narkomanijos, seksualinio palaidumo, persivalgymo ir kitais reiškiniais. Baimė įtakoja vartojimą ir hedonizmą, siekiant numalšinti vidinę graužatį ir pašalinti nuolatinę vidinę įtampą ir nuovargį. Baimės skatinami žmonės vaikosi turtų, daug dirba, yra godūs, nepastovūs ir lengvabūdžiai. Užsidarymas nuo pasaulio virtualiame pasaulyje taip pat gali kilti iš požiūrio, kad išorinis pasaulis yra nesaugus ir nedraugiškas.
Kai kurie asmenys klaidingai mano, kad išsivaduos iš baimės, vengiant visų gąsdinančių progų, asmenų, daiktų, vietų, veiksmų ir aplinkybių. Gaunasi uždaras ratas: kadangi bijau, todėl kažko vengiu, o kadangi vengiu, todėl ir toliau bijau.

Neretai žmonės bėga nuo savo baimių, siekdami jas racionaliai paaiškinti ir pridengti. Akiplėšiškas drąsuolis dažnai tik vaizduoja toks esąs. Neretai pasitikėjimo savimi stokojantys jauni žmonės imasi neįtikėtinų dalykų, kad įrodytų (dažniausiai savo bendraamžiams), jog yra drąsūs. Vyrų tarpe, ypač tarp paauglių, pasakymas, jog esi bailys, skamba kaip didelis įžeidimas. Kad įrodytų savo drąsą, paaugliai gali įvykdyti ir sunkius nusikaltimus. Baimės ir drąsos pretekstu neretai jauni žmonės pasiduoda kitų manipuliacijai.
Dažnas bėgimo nuo baimės reiškinys yra siekis "užmarinti" baimę, nuslopinti baimės keliamą įtampą. Pastebėta, kad neretai alkoholizmo, narkomanijos, seksualinio palaidumo, persivalgymo priežastys glūdi neįsisąmonintose ar neįveiktose baimėse, ypatingai lydinčiose iš vaikystės ir tėvų šeimos patirties. Baimė įtakoja vartojimą ir hedonizmą, siekiant numarinti vidinį nerimo "kirminą" ir nuimti nuolatinę vidinę įtampą ir nuovargį. Baimės skatinami žmonės vaikosi turtų, daug dirba, yra godūs, yra nepastovūs, lengvabūdžiai. Pasyvus televizijos laidų stebėjimas, užsidarymas nuo pasaulio virtualiame pasaulyje taip pat gali kilti iš požiūrio, kad išorinis pasaulis yra nesaugus ir nedraugiškas.
Dažnas atvejis, kuomet žmogus nori klaidingai išsivaduoti iš baimės, - tai visų gąsdinančių progų, asmenų, daiktų, vietų ir aplinkybių vengimas. Žmogus sąmoningai pasirenka vieną ar kitą dalyką įtakojamas baimės, pagal baimės logiką. Gaunasi uždaras ratas: kadangi bijau, todėl kažko vengiu, o kadangi vengiu, todėl ir toliau bijau. Reikalinga žmonių ir Dievo pagalba, kad iš to rato būtų galima ištrūkti. Pastebėta, kad bėgimas nuo baimės ne tik kad neatitolina pavojaus, bet jį pagreitina ar pritraukia. Yra buvę atvejų, kai žmogus imti skęsti vandenyje ne todėl, kad plaukti nemoka, bet todėl, kad bijo nuskęsti. Įtraukęs gurkšnį vandens išsigąsta, jog jau ima skęsti, todėl tampa tarsi suparalyžiuotas, pradeda panikuoti, todėl sau dar labiau pakenkia. Tas kuris bijo suprakaituoti, ima prakaituoti iš baimės.

Kun.O.P.Volskis
o.p.volskis@kunigas.lt