Komentarų dar nėra

2010-02-22 09:47

ą tik išgirdome psalmės atliepą: „Palaimingas, kas Viešpaties laukia". Kitaip pasakytume: laimingas, kas Viešpaties laukia!
Pradėjome Adventą, ir šiandien, kai pagerbiame Nekalčiausią Marijos Širdį, bandome suprasti jos nuotaiką. Tai laukimo nuotaika. Aplankius angelui Gabrieliui devyni mėnesiai nežinios, laukimo, kas atsitiks, nes jo pranešimas buvo ir stulbinantis. Marija kantriai laukė, svarstė ir tikėjosi, jog pasibaigs taip, kai Viešpats nori. Jos gyvenime dar ne kartą bus laukimas.
Jos nėštumas žmogiškai imant buvo sunkus dalykas: kaip reikia Juozapui paaiškinti šitą slėpinį? Ji nežinojo išeities, nežinojo ką sakyti ir nieko nesakė. Ji tiesiog laukė, mąstė ir tikėjosi - Viešpats tai išspręs. Ir iš tikrųjų Viešpats per sapną paaiškino Juozapui kas vyksta.
Marija tris dienas laukė, ieškojo ir atrado Jėzų šventykloje. Patyrė pabėgėlės dalią, laukdama palankesnio laiko grįžti iš Egipto į gimtinę. Kaip sunkiai ji laukė skaudama širdimi prie Jėzaus kryžiaus, prailgo jos dienos, kai padėjo jo nukankintą kūną į kapą. Evangelija pasakoja apie jos laukimą su Jėzaus mokiniais, kol nužengs Šventoji Dvasia.
Ir dabar Marija yra laukiančioji Motina, nes jos adventas dar nesibaigė: Bažnyčia, kuri, galima sakyti, yra pagal Marijos paveikslą ir panašumą, dar nėra pasiekusi to išaukštinimo ir tos pilnatvės, kuria džiaugėsi jos Motina. Ji laukia antrojo savo Sūnaus atėjimo, Jo pergalės ir Dievo karalystės įsiviešpatavimo. Tuomet Jos pašaukimas ir gyvenimas bus atbaigtas, nes kas atsitiko Marijai, turi atsitikti ir jos Sūnaus Bažnyčiai - paėmimas į dangų ir išaukštinimas Dievo artumoje.
Mieli broliai ir seserys, laukimo nuotaika pažymi ir tikro krikščionio gyvenimą. Kas prieštarauja Adventui, laukimui? Visų pirma nekantrumas ir nesekmės. Čia reikia apsiginkluot kantrybe, žinoti, jog ne tada, kai aš numaniau, bet tada, kai Dievui atrodys geriau, įvyks ir išsipildys dalykai. Dažnai esame skuboti ir vadovaujamės vien tik savo išmintimi, įžvalgomis. Deja, nekantrumas ir iš jo kylančios klaidos lydi mūsų gyvenimą.
Ką reiškia laukti? Tai visų pirma žinoti, jog Dievas yra ir jog Jo rankose yra istorija, pasaulis, mano paties gyvenimas, jog Jis yra Teisėjas, kuris teisia neklaidingai, ir jo pergalė yra garantuota. O dabar man reikia paprasčiausia nesikarščiuoti ir pasitikėti.
Evangelijoje paaiškinta, koks turi būti laukimas. Tai nėra pasyvus sėdėjimas, žiūrėjimas pro langą ir nieko neveikimas. Turbūt girdėjote palyginimą apie penkias išmintingas ir penkias kvailas mergaites. Vienos jų laukė aktyviai, pasiruošusios, turėdamos ir lempos, ir alyvos, ir priemonių žiburiui uždegti, o kitos laukė neatsakingai, nepasiruošusios, atsainiai, tuščiai leisdamos laiką.
Taigi Adventas turi dvi prasmes. Pats žodis nurodo: atvykti, atvykimas, keliauti, keliautojas ir pan. Ne tik kad laukiu, bet ir keliauju. Neužsibuvęs vietoje, tačiau pakilęs į žygį, pagreitinantis Viešpaties atėjimą ir susitikimą. Juk tektų laukti kur kas ilgiau, jeigu stovėtume vietoje. Bet jeigu Viešpats daro žingsnius į mane, ir aš darau žingsnius į Jį? Kas matematikas, paskaičiuok - kelionė greitėja dvigubai.
Bažnyčia tiki, jog krikščionių maldos, susirinkimas į šv. Mišias, gyvenimas, kančia ir veikla priartina Dievo karalystę, priartina Kristaus antrąjį atėjimą. Apokalipsės knygoje yra ne vienu simboliu nusakyta ši svarbi tiesa: Viešpatie, iki kolei dar bedieviai siautės žemėje, ateiki, tavo kankinių kraujas šaukiasi tavęs, laukia teisingumo, tave mylinčios širdys šaukia: ateik, Viešpaties Jėzaus - maranata. Patikėkite, Viešpatį tai skubina. Kodėl šėtonas taip nuožmiai puola Viešpaties Bažnyčią? Nes žino, jog jos buvimas ir veikimas priartina Viešpaties antrąjį atėjimą. Ir žino, kad laiko liko nedaug.
Kitas svarbus dalykas - mūsų konkreti kasdienybė. Konkretūs darbai, rūpesčiai, vargai. Visai neseniai teko susidurti su keletu žmonių, kurie skaudžiai svarstė ir klausė: nesiseka gyvenimas, vienos blogybės paskui kitas, vienos nelaimės, suspaudimai seka paskui kitas ir atrodo nėra pabaigos. Paaiškinimo galima sulaukti ir gamtoje: Adventas yra tokiu metu, kai medžiai lapus numetę, viskas atrodo apmirę, prieš akis dar visa žiema, nei šilumos, nei šviesos nebus. Visa kūrinija apsiginklavo kantrybe, žinant, jog vis tiek ateis diena, kai saulė sušvis, kai bus galima išleisti žiedus. Ir mūsų gyvenimas kažkuo primena tuos gamtos ciklus: yra laikas žydėti, bet yra laikas ir kentėti, ir būti kantriam. Pamenu, kažkada mačiau tokį kinų filmą apie kultūrinę revoliucija. Vienos šeimos tėvas laukiančių negandų akivaizdoje pasakė: „Ką gi, užėjo žiema ir mums, kaip tam žvėriui, kaip tam paukščiui miške reikia ištverti, reikia iškentėti, paprasčiausiai ištverti ir iškentėti.

Kas yra sėkmė? Sėkmė glūdi kantrybėje, tame aktyviame laukime ir pasitikėjime Viešpačiu. Marija irgi daug ko nežinojo, jai irgi reikėjo laukti. Šventųjų ir visų dorų katalikų biografijose matom lygiai tą patį. Jie ne viską suprato ir žinojo, bet jie buvo stiprūs pasitikėjimu. Jie žinojo, jog Viešpats veda, neapleidžia ir jog viskas išsispręs.
Kad šiame pasaulyje bus visokių nesusipratimų ir problemų, nieko naujo nepasakysiu, ir jeigu kitaip bus, jeigu nebus tų problemų - įsižnybkime, ar dar esate gyvi... Nusiteikime viskam. Bet taip pat žinokime, jog mūsų gyvenimas yra ištisinis Adventas. Laukiame Viešpaties ir skubame link Jo.
Įvairiai kiekvienam Adventas pasireiškia, įvairiais tarpsniais, yra visokių „Adventų". Nėščia motina - štai jos adventas laukiant kūdikio. Sužadėtiniai, kurie ruošiasi tuoktis: jų sužadėtuvės irgi yra adventas prieš esminį įvykį gyvenime. Ligoniui, kuris šiandien sukaustytas ligų ir visokių problemų, lova ir liga yra adventas, kuomet jis laukia, jog kažkaip viskas turi išsispręsti. Senatvė yra ypatingas adventas. Ir niekur nieko nepaskubinsi. Reikia mokėt išlaukti.
Šiandien mūsų laikmetis ir žmonės yra nekantrūs, skuba, daug klaidų pridaro. Jauni žmonės nebemoka laukti, sužadėtuvių praktiškai neliko, išsišvaisto nesulaukę, nebesupranta ką reiškia skaisčiai mylėti ir laukti. Visi nori čia ir dabar greitai praturtėti, šėlti. Skubotumas, kantrybės neturėjimas atneša daug problemų.
Kentėt, sunkumų ištvert nebemokame: pykstame, karščiuojamės, darome skubotus sprendimus. Puola pas šėtono tarnus būrėjus, užkalbėtojus ir dar labiau susigadina tiek dvasinę, tiek gyvenimo padėtį: dar didesnės bėdos, ligos, nelaimės ir sielos tamsa juos aplanko.
Visokios krizės, bėdos mus aplanko ir lankys ateityje. Krikščionis pasižymi aktyviu laukimu, pasitikėjimu į Viešpatį, Marijos nuotaika, jos širdimi.

Kun.O.P.Volskis