Komentarų dar nėra

2009-02-11 13:31

Mieli broliai ir seserys, susirinkę šioje bažnyčioje, ant Taikos kalno! Esame Gražiosios Meilės Motinos paveikslo artumoje. Marija - rožių žieduose. Tai simbolis, tai ženklas liudijantis mums nuostabią tikėjimo ir gyvenimo tiesą - Gražiąją Meilę, kuri taip tobulai atsispindėjo ir pasireiškė M.Marijos asmenyje ir gyvenime.
Ar teko jums ją išgyventi? Mylint Dievą, savo tėvelius, patyrus pirmąją meilę, mylint vaikus, Tėvynę.
Gražioji meilė - tai ta tyra, šventa, nesuinteresuota, kurianti žmogų, geriems darbams ir heroizmui nuteikianti dvasinė žmogaus būklė.
Apie gražiąją meilę šiandien iš tikrųjų mažai kalbama. Daugiau girdime apie tariamos, netikros meilės pasireiškimus: pomėgius, aistras, priklausomybes ir pan. Žinoma, nesupriešiname gražiosios meilės su kūniška meile, kai ji vyksta šeimoje, pagal Dievo valią, žmonėms pagarbiai vienas su kitu elgiantis.
Kai kalbame apie gražiąją meilę, mintyje visų pirmiausia turime asmenį. Tik asmuo yra pajėgus tokiai meilei. Kai Dievas sukūrė Adomą ir Ievą, jiedu vienas kitą pažino. Adomas stebėdamasis pasakė: ši yra mano, paimta iš manęs, ji man brangi". Nieko kito sau lygaus ir verto vyras neturėjo tuomet, neturi ir dabar. Adomas džiaugėsi Ieva, Ieva džiaugėsi Adomu, tarp judviejų buvo tikrai graži meilė, kol jos nesutepė nuodėmė. Nors ir sužeista, menkesnė, priblėsusi, tačiau išliko ir auga tose širdyse, kurios jos ieško.
Tik dėl tos gražiosios meilės žmonija galėjo iki šiol išgyvent: vyras ir moteris vienas kitą mylėjo visose kartose, iš jų meilės gimė vaikai. Dėl jų gražios meilės vaikai nebuvo pametami, nužudomi ar kaip nors pražudomi... Jie augo gražiosios savo tėvų meilės aplinkoje. Jos paskatinti, savo ruožtu jie puoselėja ir perduoda savo vaikams. Per kartas, per amžius, per tūkstantmečius žmonija eina vedama šio nuostabaus jausmo.
Dar rojuje Dievas į žmogaus širdį įskiepijo gražiąją meilę, suteikė ją kaip savo paties bruožą, kaip dovaną. Šią tikėjimo tiesą ir tikrovę reikia prisiminti ypatingai šiandien, kai susiduriame su įvairiomis, neteisingomis meilės apraiškomis, sunkumais mylėti, tiesiog dramatišku nesugebėjimu mylėti. Privalu atminti, jog šis šventas jausmas yra Dievo dovana, gauta pradžioje ir dabar Šventosios Dvasios mūsų širdyse išlieta, įdiegiama,atnaujinama ir stiprinama.
Biblijoje pateikiama daug asmenų ir pavyzdžių, kaip skleidėsi ir reiškėsi ši Dievo dovana. Prisimename nuostabią meilę tarp Marijos ir Juozapo, Šventosios šeimos gražiąją meilę, kuri tampa tobula gimus pačiai Meilei, Kūdikiui, Sūnui Jėzui. Jų trijų tarpusavio meilė tampa tobulu Švč.Trejybės paveikslu žemėje.

Kitas šio posakio žodis yra „gražus". Ar meilė gali būti negraži? Čia kalbama apie meilę ir dar gražią! Kas tai yra? Gėris - kvadratu, gėris - aukščiausiu laipsniu! Abidvi šios dovanos - meilė ir grožis - yra iš Dievo, nes jis yra tobulai gražus ir mylintis.
Bažnyčia kiekvieną dieną meldžia gražiosios meilės žmonių širdims, ypatingai jaunimui, šeimoms, sutuoktiniams. Bet taip pat šeimos, sutuoktiniai ir jaunimas turi nepaliaujamai melsti sau šios dovanos. Jei yra galimybė, ateikime čia, į šią vietą, į bažnyčią ant Taikos kalno, pirmąjį mėnesio šeštadienį, pagerbdami Nekalčiausiąją Marijos Širdį melsti gražiosios meilės Motinos pagalbos, įsimąstyti į jos asmenį ir pavyzdį.
Nekalta širdis ir gražioji meilė - du neatskiriami dalykai. Melskime širdžių nekaltumo ir sugebėjimo gražiai mylėti.
Noriu pasveikinti seseris kazimierietes, šios šventovės globėjas. Didinga, graži ši šventovė - praeities mums paliktas paminklas, kaip žmonės mylėjo Dievą. Šioje šventovėje atsispindintis menas liudija aukštą praeities kartų kultūrą.
Mielos seserys, jums tenka grumtis su nepalyginamai stipresnėmis jėgomis: su valdžios nesupratimu, kad ši šventovė yra vertybė, su mūsų jaunimo nesupratimu, kad tai šventa vieta, kad čia aikštėj, prie bažnyčios, negalima šiukšlinti, alaus butelių daužyti, girtiems rėkauti. Jus supa daug tų nepalankių reiškinių, kurie neigia šventumo, vertybės, gražios meilės įdėją, tačiau linkiu nepailsti.
Na, o mes pirmaisiais mėnesio šeštadieniais čia rinksimės, žodžiu ir elgesiu liudysime, jog ant Taikos kalno, prie Pažaislio bažnyčios ne vieta antikultūrai, netvarkingų aistrų pasireiškimui. Čia ne vieta egoizmui, kurio kuo toliau, tuo daugiau darosi šitoj vietoj.
Melsimės, skelbsime Lietuvai ir Kaunui, kad Pažaislis nėra viso labo tik parkas, stovėjimo aikštelė, papludimys ar prabangių jachtų uostas, girtaujančio jaunimo susirinkimo vieta, kažkokia patvorė, šiukšlynas, kuriuo tampa po savaitgalių.
Tegul ši vieta, ši šventovė išliks šventa vieta, kur žmonės puoselėja idealus, kur dar skamba tokia sąvoka kaip gražioji meilė, pasireiškianti tarp žmonių, jų santykiuose, santykyje su gamta, su kultūra, su vertybėmis.
Prašykime per Marijos užtarimą Šventosios Dvasios visiems, kurie gali lemti šios vietos tolimesnį vystymąsi. Prašykime taip pat ir sau malonės, kad vis labiau vertintumėm M.Marijos gražiosios meilės pavyzdį.
Amen.