Komentarų dar nėra

2010-08-29 01:22

Esame pripratę, kad oficialūs Vatikano lotyniški tekstai neretai yra verčiami „Susirinkimo dvasia“, t.y. labai laisvai ir savo nuožiūra. Bet JAV Vyskupų Konferencija nuėjo dar toliau, būtent pakeisdama oficialų lotynišką tekstą! Štai vienas pavyzdys. Apaštalinės Nunciatūros puslapyje buvo patalpintas oficialus tekstas, kurio fragmentas pateikiamas žemiau.

5 straipsnio § 1 naudojamas žodis continenter (pastoviai, nuolatinai), t.y. jei yra nuolatinė tikinčiųjų grupė, prisirišusi prie tradicinės liturgijos, tegul klebonas noriai priims jų prašymą aukoti šv.Mišias pagal 1962 m. Mišiolą.

Pažvelkime į kitą dokumento versiją, kurią patalpino JAV Vyskupų konferencija:

Tas pats 5 straipsnio § 1 su kitu įpaišytu žodžiu stabiliter (stabiliai). Akivaizdu, kad keičiasi prasmė, keičiasi ir praktinis pritaikymas. Lyg ir mažas skirtumas, nedidelis „apsirikimas“, tačiau leidžia tradicijos mylėtojus traktuoti kaip „nestabilius“ ir masiškai atsisakyti leisti tradicines Mišias. Ką gali žinoti, vieną kartą gal bus 15, kitą kartą gal 3, o dar kitą kartą 10, gi neužtikrinsi „stabilumo“.

Cui bono?

Suprantantiems lotyniškai arba norintiems atgaivinti lotynų kalbos žinias – trumpa istorija J

Christifidelis: Volumus Missam extraordinariam Pater.
Parochus: Dicas mihi fili: stabiliter exsistitis?
Ch: Ratione stabiles sumus Pater quamvis vita saepius incerta est.
P: Scio, scio, sed coetus vester stabiliter exsistit?
Ch: Stabili et firmo animo supplices stamus coram te Pater reverendissime.
P: Non bene intellegis questionem meam: debeo scire si continenter exsistatis.
Ch: Numquam luxuriose viximus Pater aut molliter sed parce, sobrie et continenter, immo continentissime.
P: Iterum perperam intellegis: debeo scire quanto tempore exsistatis?
Ch: Non multum speravimus. Pauca minuta antequam portam aperuisti extitimus.
P: Audi bene fili! Quanto tempore Missam in forma extraordinaria cupis tu et coetus vester?
Ch: Septem dies. Inde a Dominica praeterita.
P: Jam dierum septem?
Ch: Ita.
P: Et quot estis?
Ch: Ego et hic amicus meus.
P: In coetu autem vestro quot sunt?
Ch: In coetu? Ah, intellego. Ego et amicus meus. Duo. … et uxor mea quoque: tres … et proles nostra, quinque … septem …
P: Occide. Facesse te!