Komentarų dar nėra

2010-05-08 20:11

Stéfano Wailliez kalbina kanauninką Andrea Rose, kuris yra Namuro (Belgija) katedros titulinis kanauninkas, liturgijos teologas, "Consylium ad exequendam constitutionem de sacra liturgia" komisijos konsultantas. Tai ta pati komisija, kurios sekretoriumi buvo mons. Anibale Bugnini, ir kuri turėjo paruošti liturginės konstitucijos apmatus. Pasibaigus komisijos įgaliojimams, kan.Rose buvo Kulto kongregacijos patarėju.
Kanauninkas yra vienas iš nedaugelio likusių Vatikano II Susirinkimo liudininkų.

Susirinkimo "žvaigždė" - BUGNINI!

- Stéfano Wailliez (SW): buvote 3,4,6,11,18bis ir 21bis darbinių grupių konsultantu. Skaitant Bugnini atsiminimus susidaro įspūdis, kad tai buvo labai komplikuotas mechanizmas - apie 30 darbinių grupių.

- Andrea Rose (AR) : Taip, tikrai.

- SW : Kas buvo jų varančiąja jėga?

- AR : Ja buvo būtent Bugnini!

- SW : Daug buvo kalbama apie Bugnini, tačiau turbūt buvo ir kitos tendencijos, kitos srovės Susirinkimo viduje? Nejaugi tik jis buvo vienintelis mokytojas?

- AR : Žinau tai, kad mons. Martimort aiškiai su juo daugeliu klausimu nesutiko. Visą laiką už nugaros man jį kritikavo. Kartodavo: "Tas Bugnini daro viską ką nori!". Kartą jis man pasakė: "Žinote ką? Bugnini vis dėl to yra baigęs gerą vidurinę mokyklą...". Taip vertino Bugnini Martimort. Pradžioje buvau įsitikinęs, kad jis perlenkia, tačiau su laiku įsitikinau, kad buvo teisus. Bugnini idėjos buvo paviršutiniškos, jo mintys neturėjo gilumo savybės. Per daug rimtas dalykas nominuoti į tokias svarbias pareigas nepastovų žmogų, kuris paviršutiniškai atlieka savo darbą. Ar jūs suprantate? - rūpintis liturgija pavesta tokiam neišmintingam žmogui (paž. bonhomme)!

- SW : Pateikiau klausimą apie Bugnini, tačiau savo vaidmenį suvaidino ir Paulius VI, kuris asmeniškai sekė dalykų eigą.

- AR : Tai tiesa. Tiesa ir tai, kad Bugnini nuolat pas jį lankėsi ir aiškino. Vieną dieną, tai buvo Susirinkimo pradžia, kuomet problemos dar nebuvo didelės, būdamas Šv.Petro aikštėje drauge su P.Dumas, sutikau Bugnini, kuris rodydamas pirštu į Pauliaus VI apartamentus pasakė: "Melskitės, melskitės, kad tas popiežius dar liktų mūsų tarpe". Bugnini manipuliavo popiežiumi. Eidavo jam referuoti apie darbus, tačiau prasilenkdavo su tikrove, pasakojo tik tai, kas jam yra naudinga. O paskui sakydavo: "Il Sancto padre (Šv.Tėvas) pageidauja to, Il Sancto padre pageidauja ano. Iš tikrųjų tie pasiūlymai buvo jo paties.

- SW : Buvo kalbama, kad mons. Bugnini buvo masonas. Ar galite tai patvirtinti?

- AR : Reikėtų, žinoma, turėti įrodymų...

- SW : Ar galėtumėte jį apibūdinti kaip didį žmogų?

- AR : Ne, ne. Jau jums tai sakiau, jo mąstymo būdas nepasižymėjo gilumu, jo idėjos buvo paviršutiniškos, neatsižvelgiant į padarinius ateityje.

- SW : Nuosavų teiginių gilesnės analizės nebuvo.

- AR : Paskui rašė tomus knygų, kuriose teisina savo reformą, tačiau kai atsiradęs Romoje nuvykau pasveikinti Martimortą, tasai man plačiai papasakojo apie įvairius Bugnini manevrus ir veiksmus, siekiant praforsuoti nuosavas idėjas ir sprendimus, visa tai ką jis išsvajojo. Martimortas buvo visiškai kitoks žmogus - lyginant su Bugnini, visai kitos kultūros. Jis nepritarė Bugninio darbo pobūdžiui reikale, kuris buvo jam pavestas.

Valandų liturgija - apeigynas pagal pageidavimus

- SW : Gilinantis į naują valandų liturgiją (brevijorius), kadangi prie to dirbote, stebina pasirinkimų gausybė. Galima prijungti kitas psalmes, negu nurodoma, kitus himnus, praleisti priegiesmius, pridėti tylos pauzes, skaitinius ir t.t. Visa tai „pastoraciniais sumetimais" reiškia viską ir drauge nieko. Kaip jūs reagavote į šio ritualo pasiūlymą

- AR : Patalpinome knygose tik tai, kas yra oficialu. Vėliau tapo primesti " vel alios cantus, vel alios psalmos" (arba kitos giesmės, arba kitos psalmės) etc. Jei priešintumėtės tam, būtumėte palaikytas integristu.

- SW : Ar tokia kraštutinė pasirinkimų galimybė nesukuria eklezijologinių problemų?

- AR : Taip, žinoma. Jei kiekvienas gali kurti savo nuosavą ritą - tai ar galima kalbėti apie oficialią Bažnyčios maldą? Naujasis ritualas dėl savo elastingumo tiesiogiai kenkia eklezialumui.

- SW : Ar buvo ginčų tarp darbo grupių dėl pasirinkimų gausos?

- AR : Taip, Martimortas buvo priešingas. Tačiau Bugninis, kuris pritarė, darė viską, kad liktų tokia versija.

Mišių skaitiniai ir grįžimas į „didžiąją tradiciją"

- SW : Jūs buvote 4 grupėje, kuri rūpinosi skaitiniais. Ten buvo svarstoma apie galimybę praturtinti ciklus naujais skaitiniais. Ką galvojate apie šios srities reformą?

- AR : yra akivaizdu, kad negalima grįžti prie to, kas buvo daroma tuo reikalu praeityje. Per visą oktavą, per aštuonias dienas buvo kartojami tie patys Mišių ir skaitinių tekstai. Tai nebuvo gerai. Tačiau kas buvo padaryta, buvo galima padaryti intelektualiau. Pvz., apgailestauju, kad buvo panaikintos Sausos dienos. Tada būna nuo 3 iki 5 skaitinių prieš evangeliją. Deja, buvo neatsižvelgta. Tos dienos yra labai sena tradicija, ateinančios iš pirminės liturgijos: trečiadnis, penktadienis, didžioji sekmadienio vigilija. Deja, išmetė „per bortą"...

- SW : Tai kur šiame pavyzdyje yra grįžimas prie „didžiosios tradicijos"?

- AR : Iš tikrųjų, trūksta logiškumo. Kai kurie Susirinkimo tėvai tikrai norėjo grįžti prie didžiosios tradicijos, tačiau tik tais atvejais, jei dėl kokių nors priežasčių jiems kas nors patiko. Sąžiningai kalbant, buvo galima padaryti kelis nedidelius pakeitimus, su tuo sutinku, tačiau kas buvo padaryta, neabejotinai buvo pamatiniai ir radikalūs pakeitimai.

- SW : Mons.Gamber sakė, kad Mišių skaitiniai - tai visiškai nauja organizacija, sudaryta egzegetų, bet ne liturgistų. Jūs buvote toje darbo grupėje, kokia jūsų nuomonė?

- AR : Tikrai egzegetai nepaleido šio reikalo iš rankų. Panašiai ir hebraistai. Gi pirmieji krikščionys naudojo graikiškus tekstus. Jie nesidomėjo "veritas hebraica". Tik XX am. išsiaiškinta, kaip tai daryti. Priminėte man didžiąją tradiciją! Kur čia yra sielovadinė prasmė, jei egzegetai yra aukščiau liturgistų? Praktiškai Bugnini kartu su egzegetais norėjo perdaryti pirmąją Mišių dalį į egzegezės kursą.

Pastovios Mišių dalys

„Apkapotas" offertorium

- SW : Jūs, tiesa, nebuvote grupėje, kuri užsiėmė nekintamomis Mišių dalimis, tačiau ar šios srities reformą apibūdintume radikalia?

- AR : O taip! Sprendę Mišių klausimą buvo kur kas radikalesni už mus, kurie dirbome prie įvairių pamaldų peržiūrėjimo. Štai pavyzdys: nupkapojo ofertorium. Abatas Capelle siūlė apskritai panaikinti offertorium. Jis kalbėjo: "Čia kalbama taip, tarsi jau auka būtų įvykusi". Nekreipė dėmesio į tai, kad visos liturgijos turi anticipacijų elementų.

- SW : tai aiškus pabaigos perspektyvos trūkumas?

- AR : Taip, galų gale viską, kas buvo offertorium malda, panaikino, nes nuspręsta, jog tai nėra aukojimas. Akivaizdu, kad tai racionalistų požiūris. Tai scholastika!

- SW : Ar savo sielovadinėje patirtyje susidūrėte su tuo, kad tikintieji tikėtų, jog Offertorium metu dovanos jau yra konsekruotos? Kitaip sakant, ar kada nors buvo patvirtintas abato Capelle įsivaizdavimas?

- AR : Tai kad tikrai ne! Niekada! Pažiūrėkite, kaip tai atliekama Rytų liturgijoje, lygiai taip pat. Toks palyginimas buvo labai įdomus...

(Romos Mišiolas iš esmės turi aukos struktūrą, panašią į Senojo Testamento auką: ostijos aukojimas (Offertorium), immolacija (dviguba Konsekracija) ir aukos suvalgymas (Komunia). Kad žmonės galėtų apeigų metu pastebėti tą vienintelį aukos pobūdį, liturgijoje buvo samprata, jog net prieš Konsekraciją duona vynas buvo traktuojami kaip aukojami aukoje Dievo Kūnas ir Kraujas. Gražūs yra tradicinių Mišių aukojimo žodžiai: „Priimki, Šventasis Tėve, šią nesutemptą Ostiją", „Aukojame tau, Viešpatie, išganymo Taurę". Dėl šios priežasties Mišios yra vientisa auka, kuri yra apmąstoma, aukojama, įvyksta, garbinama, o pabaigoje suvalgoma vienybėje su Mistiniu Kūnu.)

Kanonų „padauginimas" arba kaip netekome Romos kanono

- SW : Svarbus Mišių reformos rezultatas - Romos kanono panaikinimas. Tiesa, jo fragmentų liko pirmojoje eucharistinėje maldoje. Kadangi ji nebėra vienintelė, todėl formaliai negalime vadinti jos kanonu.

- AR : Taip, išmestas Offertorium, pridarė naujų eucharistinių maldų, kaip kad jūs pasakėte. Pažvelkite į antrąją eucharistinę maldą. Ji visiškai klaidinga, o norėta eiti dar toliau. Todėl pasakiau - ne! Dėl tos priežasties mane išmetė - štai ir visa istorija.

Vertimų iškraipymai arba progresistinė aranžuotė

- SW : Ne kartą esate kalbėjęs apie vertimus į prancūzų kalbą.

- AR : Taip, tai labai didelė problema. Tėvas Gy nenorėjo liesti šio klausimo. Tai buvo gera proga (vertimas) slaptu būdu į liturgiją įnešti ką tik nori.

- SW : savo prisiminimuose Bugnini aiškina, kad kai nerasdavo būdo, kaip praforsuoti vienas ar kitas formuluotes oficialiame lotyniškame tekste, sakydavo: „tai aranžuosime vertimuose". Ar ką nors apie tai žinote?

- AR : žinoma taip, apie tai buvo pasakojama Romoje. Abatas Dumas daug nuveikė šia linkme. Buvo aiškus progresistas. Jis taip kalbėdavo: "tai bus aranžuota vertimuose". Mėgo toli einančių vertimų laisvę. Nuėjo tikrai toli.

- SW : Prancūziškame Credo vietoj "consubstantialis" yra "tos pačios prigimties kaip Tėvas". Ar tai nėra artima arianizmui?

- AR : O taip, žinoma!

- SW : Prancūzijoje bažnyčiose Mišių metu vyko epopėjinės kovos dėl "tos pačios prigimties kaip Tėvas".

- AR : Taip, žinau, bet vyskupai šią versiją parėmė. Sutiko ir nieko nenori keisti. Iš tikrųjų ne tiek jie, kiek komisija, kurios nuomonės paisė.

Protestantų stebėtojai ir kodėl ortodoksai pasitraukė

- SW : daug kartų buvo keliamas protestantų stebėtojų klausimas. Daug apie tai rašyta. Mane domintų faktai. Ką matėte sesijų metu?

- AR : Taip, tiesa. Sėdėdavo prie staliuko šone. Nekalbėdavo. Tačiau kalbėdavo su žmonėmis tarp dviejų durų, tai akivaizdu. Negalėjo nekalbėti. Ar tai, kad niekada neprašė viešai pasisakyti reiškia, kad neturėjo jokios įtakos dalykų vyksmui? Reikėtų turėti konkrečių įrodymų, kad galima būtų tai teigti.

- SW : Mano klausimas apie jų dalyvavimą yra bendro pobūdžio. Straispnyje Notitiae n°23, panašiai ir anglikonų stebėtojo Jaspero liudijime galima suprasti, jog stebėtojai nedalyvavo susirinkimuose. Tačiau vedė nuolatines diskusijas su reliatoriais ir darbo grupių vadovais.

- AR : To nematėme. Tai tiesa, kad kažkur drauge išeidavo, tačiau viešai apie tai nebuvo skelbiama. Ir tai atrodo mažumėlę fataliai - nebuvome apie tai informuojami! Įdomiai pastebėjote, kad nebuvo ten ortodoksų... Jie buvo pakraupę nuo kai kurių katalikų revoliucingumo. Jiems tai nepatiko. Gerai jautė, kas už to slėpėsi, kokia buvo tikrovė.

Kūrybingumas

- SW : Pavadinote Bugnini kombinatoriumi. Ar galėtumėte patikslinti?

- AR : Jis manęs nemėgo, nes ne visada dariau, ko jis norėjo. Aš negalėjau pritarti jo išsiplėtojusiam kūrybingumui.

- SW : tiesioginio to žodžio prasme buvote išmestas pro duris, kadangi priešinotės projektui, suteikiančiam vyskupų konferencijoms komponuoti nuosavas eucharistines maldas. Tai vis dėl kūrybingumo?

- AR : Taip. Paruošiau protesto deklaraciją ir tai įtakojo, jog nebuvo duotas leidimas vyskupų konferencijoms tai daryti. Bugnini paskui apie mane pasakė: "Tas žmogus yra pavojingas".

- SW : Kūrybingumas gerai priimamas meno srityje. Sakralinio meno stiliai laiko tėkmėje vystėsi.

- AR : Nesu prieš kūrybingumą. Tačiau jis privalo įsišaknyti tradicijoje, nes priešingu atveju išrandama kas tik papuola.

Kaip dingo velnias

- SW : Dirbote 18bis grupėje, kuri užsiiminėjo mišiolo maldomis. Solesmo Abatas Hala savo veikale Habeamus Gratiam, sako, kad kolektose "dėl pastoracinių motyvų tapo pakeistas žodynas", ir kaip pavyzdį pateikia: "žodis diabolus (velnias) ir diabolicus (velniškas) visiškai dingo iš naujojo mišiolo".

- AR : Nebetikima velnio egzistavimu. Bent jau kai kurie. „Vladančios galvos" nepasisakė, nekreipė dėmesio į tuos pakeitimus, nebuvo tekstų revizijos kriterijų. Pripažinkime aiškiai, kad kai kurie Susirinkimo nariai netikėjo šėtono egzistavimu.

Vyskupų nekompetentingumas

- SW : Susirinkime dalyvavo konsultantai ir ekspertai: pvz., P. GY, Mgr Martimort, abatas Botte, abatas Vagaggini, Jungmann ir t.t. Tačiau užmirštami sensu stricto tikrieji Susirinkimo nariai vyskupai, kurie vieninteliai turėjo teisę balsuoti. Kaip galėtumėte tai paaiškinti?

- AR : Susirinkime dalyvaujantys vyskupai per daug nesirūpino. Du iš jų liko man atmintyje: Isnard išNouveau Fribourg irJenny iš Cambrai. Tuo tarpu ekspertai buvo kompetentingi. Jų teologinė orientacija - tai kitas dalykas. Tai jie atliko „darbą".

- SW : Tarp vyskupų buvo labai gerbiamas Boudon, Prancūzijos vyskupų konferencijos liturginės komisijos vadovas. Ar jis buvo kompetentingas?

- AR : Prisimenu, kad buvo, tačiau neturiu ryškių atsiminimų apie jį. Tuo tarpu iš esmės tėvas Gy (jo konsultorius) jį vedė visur, kur tik norėjo. Jį galima pavadinti vyskupo Boudon intelektualiniu agentu.

Pauliaus VI požiūrio pasikeitimas

-SW : Nuo 1971-1972 ima akivaizdžiai keistis Pauliaus VI nuomonė, jog tam tikri dalykai eina ne ta linkme.

- AR : Reikėjo būti aklam, kad nepamatytum... Būtent dėl to Bugnini buvo atstumtas brutaliu būdu. Tačiau visas blogis, kuris buvo jo sukurtas, pasiliko. Nedrįsta atšaukti ankstesnių sprendimų.

- SW : Atrodo aiškiau darosi. Vis dažniau kalbama apie "tridantinio mišiolo liberalizavimą", o pastaruoju metu Vatikano valstybės sekretorius kard.Sodano parėmė „reformos reforma" idėją.

- AR : Labai gerai. Iš šios situacijos reikia išeiti kaip galima greičiau. Reikia viską peržiūrėti, tačiau kur rasti kompetentingų žmonių? Negalima leisti, kad šiuo reikalu užsiimtų panašūs į tuos, kurie privedė mus prie dabartinės katastrofos.

- SW : Ar reikėtų prie stalo sukviesti visus suinteresuotus?

- AR : Visus išmintingus žmones, kurie nori dirbti Bažnyčiai.

- SW : Kalbant apie tradicinę liturgiją, negalima aplenkti vyskupo Lefebvre ir Šv.Pijaus X brolijos. Ar manote, kad ir juos reikėtų pakviesti?

- AR : Žinoma, reikia su jais kalbėtis. Neįmanoma išklausyti viso pasaulio, ypač protestantų. Reikia pradėti dar kartą nuo pradžios ir sąžiningai.