Komentarų dar nėra

2010-01-07 23:06

Šiuo metu oficialiai kun.O.P.Volskis yra atšauktas iš Marijos radijo savo Ordinaro, arkivyskupo S.Tamkevičiaus, dekretu ir toliau lieka darbuotis Kauno arkikatedroje. Radijo vidinės teisės normomis kunigas toliau eina pareigas, tačiau išėjo iš anksto planuotų nepanaudotų atostogų iki vasario mėn. pradžios. Jį šiuo laikotarpiu pavaduoja L.Serapinas. 

Pastaruoju metu "Marijos radijo" klausytojus pasiekė žinia:  kun.O.P.Volskis atšaukiamas iš "Marijos radijo" programų direktoriaus pareigų. Natūraliai kyla klausimas: kas atsitiko?

Vieno klausytojo pakalbintas, kunigas atsako:

Atsitiko tai, kasir atsitinka gyvenime: vieni dalykai baigiasi, kiti prasideda. Visų pirma reikia vadovautis tikėjimo prielaida, kad Dievo valia yra aukščiau visko. Taip pat svarbu suprasti, kad Bažnyčia turi teisę į savo vidinį gyvenimą ir spręsti savo klausimus. Bažnyčioje stengiamės vadovautis krikščioniškojo tikėjimo principais, o arkivyskupas turi savo viziją, strategiją ir atsakomybę, veikia žiūrėdamas visumos.

Atleidimą iš radijo priimu ramiai, nes pakankamai didelė atsakomybė slėgė pečius, jautėsi įsisenėjęs nuovargis. Be to, mes visi esame tik nenaudingi tarnai, pašaukti bendradarbiauti su Dievo malone. Nei vienas nesame Kristaus Bažnyčios savininkas. Šiuo atveju, atsakomybė už radiją buvo kuriam laikui patikėta man, o dabar grįžta į Viešpaties ir Bažnyčios rankas. 

Kas toliau, kunige?

Noriu puoselėti tikėjimą, atlikti prasmingus darbus, siekti kilnių tikslų, atsiliepti ir dalyvauti dabarties iššūkiuose Bažnyčioje ir visuomenėje, kuo gali kunigas. Rūpi viltingi dalykai.

Daug teko padirbėti, kad atsirastų ir penkerius metus būtų girdimas Lietuvoje toks strateginis ir šiuolaikiškas evangelizacijos instrumentas kaip radijas. Daugiau kaip penkerius metus užsiėmiau žodžiu, o dabar, kaip Šv.Mišiose kad esti, reikia pereiti prie aukos liturgijos. Kristaus Aukos liturginė tikrovė, žinia, celebravimas – tai mano vėl naujai ir asmeniškai atrastasis lobis. Bažnyčia kyla, laikosi ir atsinaujina toje versmėje.

Kur ir kaip konkrečiai, kokioje tarnystėje tai pasireikš, dabar nieko negaliu pasakyti. Šiuo metu esu asocijuotas Kauno arkikatedros bazilikos kunigas, be konkrečios pareigybės, išėjęs "sutaupytų" atostogų. 

Girdime kalbas, kad Jūsų atšaukimui iš radijo įtakos turėjo valdybos pirmininkė. Ar galėtumėte plačiau nušviesti Jūsų santykį su Egidija Vaicekauskiene? 

Šio radijo sumanyme atsispindi idėja, jog evangelizacijos darbuose turi darbuotis ne tik kunigai, bet ir pasauliečiai. MR tai pasireiškia kunigo (programų direktoriaus) ir valdybos pirmininko (pasauliečio kataliko) bendradarbiavimu. Kunigas užtikrina programos turinį ir katalikiškumą, o valdybos pirmininkas - radijo teisinį, finansinį ir ūkinį aspektus. Yra per daug sudėtinga kunigui aprėpti visas sritis. Iš esmės pritariau E.Vaicekauskienės kandidatūrai. Tai tikrai puiki šeimos motina, katalikiškas dvasines vertybes puoselėjanti moteris, turinti praktinių dalykų patirtį savo versle. Žinoma, tai ir stipri asmenybė. Kai kuriais klausimais mudviejų nuomonės išsiskirdavo, tačiau mačiau jos nuoširdų rūpestį Marijos radijo gerove. Neteisinga būtų palaikyti nuomonę, jog mudu radikaliai nesutarėme. Bendravome pakankamai normaliai, kaip pritinka luomams. Kiek ji turėjo įtakos, kiek neturėjo mano atšaukimui, nenoriu to svarstyti, nes atšaukimo iš radijo dekretą parašė mano vyskupas. Ir dabar gerbiu ją kaip krikščionę moterį, jaučiu jos pagarbumą kunigo asmeniui, nelaikau jokių nuoskaudų ir iš visos širdies ją laiminu Viešpaties vardu. 

Ar E.Vaicekauskienė rėmė Marijos radiją finansiškai? 

Mano vadovavimo metu - ne. Ji buvo pakviesta ir iš jos tikimasi ne pinigų. Argi viską galima matuoti vien pinigais? Radijo įstatai numato, kad valdybos pirmininkas, kitaip vadinamas prezidentu, yra savanoris. Galiu patvirtinti, jog buvo tikrai uoli: skyrė pakankamai laiko, domėjosi praktiniais reikalais administracijoje, davė patarimų ir t.t. 

Ar lengva buvo dirbti pasauliečių kolektyve?  

Radijas yra specifinė aplinka. Kunigui - savotiška patirtis. Prisipažinsiu: kur kas geriau jaučiuosi parapijoje. Verta pagirti ir padėkoti daugumai mano buvusių bendradarbių. Tai darbštūs, atsakingi ir tikėjimo dvasią turintys žmonės. Beveik visi atėjo nepasiruošę radijo veiklai, tačiau kartu mokėmės, sėmėmės patirties. Buvo nelengva 24 val. užtikrinti radijo eterį. Ir liks. Nelengva yra rasti pusiausvyra tarp kunigo ir vadovo pozicijų. Vadovai turi pareikalauti, daryti pastabas, yra kritikuojami ir stebimi per padidinamąjį stiklą - ypač kunigas. Žinoma, jie ir klysta. Sunkiausia, kai paaiškėja, jog per kunigišką patiklumą per daug pasitiki žmonėmis, kurie paskui tave žeidžia. Tai nėra maloni patirtis... 

Kai kurie asmenys vadina Jus tradicionalistu, patriachalu, klerikalu ir pan.  

Džiaugsiuosi, kad vadina ir atpažįsta mane kaip tradicionalistą, nes be Tradicijos nėra nei katalikybės, nei tiesos, nei tikrų vertybių. Išties, vyrai nėra moterys, laikausi biblinės lyčių sampratos ir perskyros. Klerikalas? - juo labiau! Tas, kuris nori išvengti kunigystės dvasinio autoriteto, netoli žengs katalikybės keliu. Tuose užsipuolimuose regiu maištingas sielas, kurios dar nerado atilsio Tiesoje. 

Viešojoje erdvėje išreiškiami teiginiai, jog buvote atšauktas iš radijo už tradicionalistines tendencijas. Ar tai tiesa? 

Lietuvoje lankęsis vysk.Atanazijus palinkėjo: "būkite pop.Benedikto dvasios". Visa širdimi tam pritariu, todėl sąmoningai pamaži lenkiau radijo vystymąsi šia linkme. Ar arkivyskupas Tamkevičius turėjo šį motyvą, negaliu pasakyti, nes jo neįvardijo. 

Ką norėtumėte palinkėti radijui? 

Manau, kad radijas neturės sėkmės, jei kuo greičiau nebus paskirtas kitas kunigas, be kurio neįmanoma išlaikyti daugelį būtinų dalykų. Jei valdybos pirmininkei reikės imtis styguoti ir programą, ir turinį, tai bus vienašališka ir strategiškai suklysta dvasinėje plotmėje. Mano vadovavimo metu aiškiai laikiausi pozicijos, jog reikia puoselėti maldingumą. Bažnyčia vertina Rožinį kaip vieną brangių katalikams maldingumo formų. Be maldos šis radijas neturės dvasinės galios. Kita vertus, saugojau, kad būtų proporcingumas turinyje atsižvelgiant į realią radijo auditoriją. Jei bus kraštutinai pasinešta į jaunimą ir jaunimo formas, neįvertinant vyresniųjų, tuomet teks pradėti leisti reklamą. Jau keturis metus radiją išlaiko Lietuvos klausytojai. Tai yra patvirtinimas, kad eita tiespanašiai teisingu keliu. Linkiu, kad radiją lydėtų Dievo Motinos artumas ir užtarimas, ir kad atliktų pagrindinę Bažnyčiai uždėtą pareigą: skelbti Dievo žodį, kviesti į atsivertimą ir maldingumą, skleistų draugystę. 

V.K.