Iš Ukrainos mus pasiekia vis didesnį nerimą keliantys pranešimai: priešiškumas didėja, įsivyrauja smurtas, žuvusių yra dešimtys, o sužeistųjų – šimtai.

Tiek Ukrainos dvasininkai, tiek popiežius, tiek ir kitų šalių vyskupai prašo nusiraminti, nekovoti ir taikiai susitarti. Ukrainos unitų didysis arkivyskupas apgailestauja, jog niekas dvasininkų nebeklauso, maldos nebepadeda, kovos įsismarkauja.

Galima būtų klausti, kodėl tai vyksta. Postsovietinė šalis tik prieš kelis mėnesius nugriovė Lenino paminklus. Tai parodo, kaip ilgai užsitęsė sovietinė epocha, kaip  atsibodo žmonėms, pavargo nuo išnaudojimo ir žeminimų. Kilę neramumai – tai išblėsusios prasmės ir nevilties protrūkis. Daugiau nebėra ką prarasti, gyvenimas merdint ar mirti gyvenant – štai kas beliko.

Kita vertus, žvelgiant iš biblinių pozicijų, Vakarų šalys užsispyrusiai ir daug metų daro visas nuodėmes, už kurias kadaise Izrealio tauta buvo baudžiama potvyniais, ugnimi ir siera, karais, tremtimis, ligomis ir kitomis bėdomis. Gebūvio šalys išsižada Dievo kaip savo ganytojo, Dievo gailestingumas yra piktnaudojamas, bet nepriimamas, todėl ėmė grėsti tamsos pasaulio paruoštas sukrėtimas.

Ukrainos visuomenė skaldosi: vieni link Vakarų, kiti – link Rytų. Jei konfliktas nebus sprendžiamas, šalis gali suskilti, pirmi požymia jau matosi. Tikėtina, kad Rusijos karinės pajėgos įžengs į šią šalį ir užims didelę teritoriją padedama lojalių Ukrainos gyventojų ir karinių struktūrų. Bijodama Rusijos sienos priartėjimo Lenkija, remiama JAV, gali kilti ginti vakarinių Ukrainos teritorijų. Šiuos pokyčius tiesiogiai pajus visas regionas. Tai gali sukelti karą Rytų Europoje. Tokia situacija yra puikus pretekstas Rusijai pakoreguoti savo vakarines sienas.

Europos Sąjunga yra aptingusi, kažin ar aukos savo ramybę dėl senųjų SSSR teritorijų, nesugebės aprėpti išsiplėtusio karo fronto. ES neskuba reaguoti dabar, nes aiškiai supranta, kuo rizikuoja. Šių įvykių akivaizdoje Lietuva ir visos buvusios SSSR šalys turi dėti visas pastangas paskatinti Europos Sąjungos ir ypač savo politinę ir karinę parengtį.

Paprasti žmonės neturėtų laukti, kol juos valdžia įspės, nes jie tai padarys paskutinę akimirką. Visi nespės ir nenorės bėgti, reikia būti pasiruošus galimiems sunkumams. Dėl viso pikto būtina pasidomėti ir ruoštis gyvenimui karo sąlygomis.

Dieve saugok.