Esame Dievo vaikai. IV Velykų sekmadienis

Šiandien skaitome apaštalo Jono laiško fragmentą, kuriame jis rašo, jog vadinamės Dievo vaikais ir esame, bet dar iki galo nepasirodė, kas būsime. Tačiau įsijungus mokslinius televizijos kanalus, paržvelgus mokyklų vadovėlius, įsigilinus į mokslininkų teiginius atrandi, jog tvirtinama priešingai: jokie mes Dievo vaikai, viso labo išsigimusios žmogumi beždžionės…

Kai vaikų užklausi, kuris iš jų yra kilęs iš beždžionės, tai nei vienas nekelia rankos. Jei kuris vienas pakelia, tuomet paklausi, ar iš tėvo, ar iš mamos pusės. Būna juoko, bet šiaip iš vaikų niekas rimtai nežiūri į tokį teiginį, nebent mokslininkai.

Taip pirmasis paskatino mąstyti Darvinas, paskelbęs evoliucijos teoriją. Jis atsisakė biblinio požiūrio, jog žmogus nuo pat pradžių yra žmogus, Dievo kūrinys, paveikslas ir panašumas, turintis amžiną sielą. Savo pirminį pamaldumą jis iškeitė į ribotą mokslinį racionalumą. Jo idėjos privertė amžininkus Engelsą, Marksą ir kitus perrašyti savo filosofinius veikalus.

Gyvenimas patikrina idėjas, patikrino ir Darvino evoliucionizmą. Visi paskutiniųjų šimtmečių žmonijos niekšai rėmėsi šia idėja, nuasmenusia žmogų. Darvinizmas gadina žmonių moralę. Kai Stalinas perskaitė Darvino teiginius, išstojo iš stačiatikių seminarijos trečiojo kurso, prarado tikėjimą ir moralę, jis tapo šaltakrauju žudiku.

Jei tad vakare eidamas gatve tampi užpultas nusikaltėlių, apiplėštas, sužalotas ar net užmuštas, tai viskas pagal darvinizmą yra tvarkoje: tapai viso labo tik evoliucine medžiaga išsilukštenti stipresniajam žmogbeždžioniui. Tokioje visuomenėje nelieka vietos silpniesiems.

Bet ir tikėjimo požiūriu ne visi yra Dievo vaikai, tik kai kurie, kurie yra priėmę krikštą ir gyvena tikėjimu. Kiti vadintini tik Dievo kūriniais. Kaip sutikęs pirmą kartą savo biologinį tėvą suaugęs sūnus jam nejaučia jokių sūnaus jausmų, tik faktą, kad esu jo “kūrinys”, taip Dievo neturintis žmogus pasižymi panašiu jausmu: jis man yra niekas. Bet ten, kur nelieka tikėjimo, ten žmogus yra ne tik kūrinys, bet tampa padaru, labiau panašiu į gyvūną.

A.a. kunigas Juraitis  juokaudavo, jog neįžeidinėtume kiaulių ar beždžionių, jų pavadinimus priskirdami žmonėms, nes žmogus gali pulti žemiau už gyvūną. Tik bibline samprata paremtas gyvenimas yra vertas žmogaus.