Besibaigiančių metų auditas: tikėjimas ir matematika. XXXII priešpaskutinis sekmadienis

Artėjant bažnytinių metų pabaigai būtina apžvelgti praėjusį laikotarpį, atlikti metų auditą, suvesti rezultatus. Iš ekonominės pusės žvelgiant, parinkti labai netikę šv.Rašto skaitiniai, pasakojantys apie krizę. Pirmas yra apie pranašo Elijo laikais ištikusį badą ir paskutinį duonos kepaliuką bekepančią našlę, kuri su sūnumi yra pasiruošę numirti. Evangelijos tekstas pristato vargšę moterį, turinčią du skatikus, ir vargšę šventyklą, gavusią iš jos auką du skatikus.

Priešpaskutinį bažnytinių metų sekmadienį bažnytinės finansinės naujienos irgi nekokios, skelbiama, kad popiežius ir toliau nesusitvarko su Vatikano finansais, jo iždas yra tuščias, ypač paburnojus prieš turtingų šalių katalikus, o Pietų Amerikos vargšai suneša jam tikrąja to žodžio prasme skatikus, vadinamus Petro skatiku. Ilgaliežuviai popiežiaus pasitikėjimą išdavę kairuoliški bendradarbiai neteisėtai perdavė slaptos medžiagos naujai knygai, iliustruojant kaip ir prie apaštalų kasos braunasi dabartiniai Judai, praryjantys našlių, vyskupijų ar vienuolijų turtus.

Bet skaitinių tikslas yra apžvelgti ne finansinius klausimus, bet atlikti tikėjimo auditą: pasaulį krečiant skandalams, krizėms ir nepritekliams, atsiranda liudytojų, jog pasitikint Viešpačiu – „puodynė neištuštėja“. Evangelijos bobutė su džiaugsmu dėkoja Viešpačiui už neturtą, tikėjimo vedina aukoja ne vieną skatiką iš dviejų, bet abu, nes ji turi autentiškos patirties, kad Apvaizda nepalieka tikinčio žmogaus net ir krizės akimirką.

Šio sekmadienio šv.Rašto skaitiniuose perteikiamą idėją galima nusakyti žodžiais: pasitikėjimas Viešpačiu įveikia matematiką, išskaičiavimus ir ekonomiką. Kaip sename rusiškame multiplikaciniame filme apie Coliukę verslusis kurmis skaičiavo, ar apsimoka vesti (nes būsimoji žmona atneša pusė grūdo per dieną nuostolį), taip ir šių dienų aklieji finansininkai skaičiuoja meilės ir tikėjimo nešamus „nuostolius“: dviejų vaikų šeimoje per daug, tėvus išlaikyti per brangu, mokesčius valstybei mokėti ir Lietuvoje gyventi neapsimoka, turėti daržą ir auginti gyvulių kaime taip pat nebeapsimoka, valstybės pasitikėjimo Apvaizda akto – restitucijos – nėra, bažnytėlei aukojama simboliškai, todėl ir šalis vis labiau tampa simboliška: tušti lopšiai, tušti kaimai, tuščios mokyklos, tuščios bažnyčios, galų gale – tuščia Lietuva, su kvietimu užimti dykai.

Evangelijos bobutė, kurią Jėzus stebėjo prie šventyklos skrynios, atiduodama paskutinius grašius dėkojo Dievui už tai, kad turi kur kas daugiau nei grašiai: Jį Patį. Visa kita yra antraeiliai dalykai. Tikėjimo auditas bažnytinių metų pabaigoje – tai klausimas apie tai, kuo mes tikime ir pasitikime: Viešpačiu ar ekonomika? Ekonominės krizės priežastis – maža širdis ir siauras protas, nes menkas buvo tikėjimas, skatinantis mylėti Dievą, artimą ir save.