Apie trečią antausį arba evangelija pagal Ukrainą. VII eilinis sekmadienis

http://www.lrytas.lt/religija/apie-trecia-antausi-arba-evangelija-pagal-ukraina.htm#.Uwnw3fl5OZE

Kristus liepia mylėti savo priešus. Mh, nuoširdžiai, nuolankiai ir švelniai nusitaikai ir!.. Juokauju. Jei jūsų tarpe yra toks, kuriam sekasi mylėti priešus, duokite žinoti, pasistengsiu su juo susidraugauti, užsirašysiu į mokinius, dieną ir naktį pašvęsiu, kad perimčiau jo patirtį.

Tai pats nepopuliariausias, sunkiausias ir blogiausiai interpretuojamas Dievo įsakymas. Štai Ukrainoje žmonės kentėjo priespaudą, korupciją, vagystes, išnaudojimą. Bandė paprieštarauti, tai šimtą nušovė, kelis šimtus sužeidė. Žmonėms trūko kantrybė: nuvertė valdžią, Lenino paninklus, išsigandęs prezidentas ir jo pakalikai pabėgo. Bet jei būtų atleidę ir mylėję vagis įstatyme ir vagis šalia įstatymo, tuomet būtų išpildę Kristaus paliepimą ir tapę šventais? Ši idėja patinka valdžiai ir visokio plauko aferistams ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje.

Apibrėžkim tiksliai, ką Kristus sakė ir ko nesakė.

Antausių klausimas. Evangelijoje rašoma, jog jei tau užvožia per vieną žandą, atgrežk ir kitą. Dėmesio: jei tau! Bet jei užvožia tavo žmonai ar vaikui, tėvams, nekaltam žmogui, tai tuomet pasiraitoji rankoves ir atgal, kad nebūtų daugiau noro skriausti silpnesnių. Kristaus įsakymas nedraudžia ginti kito, nekalto, silpnesnio, bet moko asmeninę žalą, nuostolį iškentėti, neskubėti pyktis. Kiek kentėti? Šiuo atveju yra nurodyta vienas ir antras žandas, bet nesakoma, jog procedūrą galima kartoti. Vadinasi, du kartus pakentėjau, bet trečią kartą jau per daug. Ir tu kitam, net ir priešui, negali į žandą skelti daugiau nei du kartus. Yra teisinė taisyklė, jog žmogaus negalima už vieną ir tą patį nusikaltimą bausti du kartus. Turi būti antausių saikas.

Ta pati taisyklė galioja ir kalbant apie marškinius, kuomet Kristus ragino pridėti juos prie atimamo apsiausto. Jis neminėjo, jog visada besąlygiškai reikia atiduoti plėšikams savo turtą, kai tik jie užsimano jį pasisavinti. Jei taip būtų, tuomet krikščionys neturėtų prieštarauti mafijai, korumpuotai valdžiai, godiems oligarchams. Kartą ar kelis galima pakentėti, tačiau pastoviai daromai žalai reikia priešintis, ypač visuomenės lygmeniu.

Kristus ragina melstis už savo priešus. Gal kad jie turėtų gerą sveikatą apiplėšinėjat vienkiemių bobutes, sėkmę platinant narkotikus, nusukant algas, papirkinėjant balsus per rinkimus ir t.t.? Jei tiesmūkai priimtume tokį jo teiginį, tada logiška būtų atsakyti, jog mums nereikia tokio kvailo dievo.

Reikėtų melstis už priešų suklūpimą, pasitaisymą ir jų amžinąjį išganymą, kad jie būtų pamokyti ar gražiuoju, ar skaudžiuoju. Melstis reikia dar ir todėl, kad nepapultume į neapykantą ir nepadarytume kvailų sprendimų. Maldoje Dievo malonė padeda išsaugoti ramybę, mąstyti ir svarstyti, kas būtų teisingiau. Jei visi vienas už kitą melstumės, pasaulyje būtų kur kas geriau. Kadangi puolame vienas kitą už pirmą antausį ir atiduodame atgal nebeskaičiuodami, nesudarydami progos pasimokyti, todėl reikalai nepagerėja, bet vis labiau įsisuka naikinanti neapykanta.

Ar tai nėra tikroji pergalė, jog savo priešus sugebi pataisyti jų klaidose, padaryti savo draugais? Na, mažesnė, bet irgi pergalė, kai priverti savo priešus atsitraukti, tave gerbti ir atsisakyti piktų kėslų. Jei visi geri žmonės būtų nukryžiuoti su Kristumi, kuo pavirstų šis pasaulis? Kažkas turi saugoti ir ginti tiesą, tvarką ir teisybę, kad apskritai būtų galima išgirsti Kristaus evangeliją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *