Graikų laikraštyje „ORTHODOX PRESS” 2007 m. vasarą buvo išspsausdinti Graikijos Pirėjos metropolito Serafimo pasisakymai apie Syroso salos „papistų“ vyskupą:
„Jūs nesate bažnyčia – jūs esate eretikai. Papistai yra atsakingi už žmonių ir Dievo žudymą“.
Syros salos papistų vyskupas laikraščiui „ORTHODOX PRESS” nusiuntė savo atsaką į minėtus teiginius.
„2007 m. liepos 25 d.
Gerbiamam ponui Serafimui, Piraeus metropolitui
Garbingasis Broli,
Su dideliu skausmu perskaičiau „Orthodox Press” birželio 6 d. laikraštį, apie ekumenizma ir papistus, t.y. Katalikų Bažnyčią. Minėtas laikraštis ypač pasižymėjo savo ekstremaliais pasisakymais ir kritika Graikų bažnyčios hierarchų, šv.sinodo atžvilgiu. Šiam laikrasčiui svetimi žodžiai, jog „Dvasia paskiria vyskupus tarnauti Viešpaties Bažnyčiai, kuri yra gaivinama jo Krauju“ (Apd 20:28). Maža to, minėtas laikraštis skatina ekstremalią laikyseną ir kitų krikščioniškų Bažnyčių, ypač Katalikų Bažnyčios, atžvilgiu.
Bet tai yra pirmas kartas, kiek mano atmintis siekia (visgi esu 20 metų vyresnis už jus), kad kada nors būčiau skaitęs kurio nors stačiatikių vyskupo tokius priešiškus žodžius Katalikų Bažnyčios atžvilgiu, būtent, „Papistai padėjo pamatas ateizmui“.
Mano garbingasis broli, man tolimas yra priešiškumas. Leisk man su didele meile išsakyti savo brolišką nuomonę.
1. Pastebėk, garbingasai, kad Jėzus paliko įsakymą jo mokiniams būti „viena“, kadangi jis yra viena su Tėvu (Jn 17:1). Deja, mes, jo mokiniai, nesame „viena“. Tai, kas atsitiko praeityje, aš asmeniškai nejaučiu jokios atsakomybės, ir nemanau, kad jūs ar kas kitas šiais laikais yra atsakingas. Bet kaip krikščionis ir Bažnyčios vyskupas jaučiu atsakomybę už šiandieną ir ateitį, todėl stengiuosi dėl krikščionių vienybės. Tai nėra vien mano asmeninis pasirinkimas, tačiau Viešpaties man uždėtas įpareigojimas. Mūsų pastangose dėl vienybės yra būtina meilė. Kaip vyskupas aš jau 33 metus tarnauju Bažnyčiai; niekada nenustojau kalbėjęs savo tikintiesiems, jog nepateisnu meilės nepaisymo, net tada, kai yra ginama Tiesa.
2. Aš giliai pergyvenu, kad krikščionių vienybės pastangose didžiausias sunkumas yra draugiškumo trūkumas. Jūsų laiškas patvirtino mano nuomonę. Turime pripažinti, kad krikščionys nėra gerai nusistatę vieni kitų atžvilgiu. Draugiškumo trūkumas ir praeityje, ir dabartyje įtakojo išankstinį nusistatymą vieni kitiems. Tai ką jūs parašėte apie Katalikų Bažnyčią, neatitinka jos mokymo ir skatina nepakantumą.
Turėjote žinoti apie gerus santykius, kurie yra nusistovėję tarp stačiatikių ir katalikų Syroso saloje. Tai nėra mano ar jūsų pasiekimas, bet tai yra vaisius draugiškumo, kuris yra Syros saloje. Mes vyskupai turime duoti savo tikintiesiems meilės ir pagarbos pavyzdį. Pusė mūsų šeimų yra mišrios. Bėda ganytojams, kurie skatina fanatizmą! Mūsų šeimos galėtų pamesti meilę ir pasekti fanatizmu. Tik draugiškumas gali nugalėti išankstinius nusistatymus ir sukurti vienybę.
3. Labiausia nuliūdino jūsų laiške faktas, kad jūs kėsinatės į Graikų Bažnyčios hierarchijos vienybę. Jūsų laiško turinys yra visiškai priešingas Jo Šventenybės Atėnų ir visos Graikijos arkivyskupo Christodoulos teiginiams. Jis jus konsekravo vyskupu. Aš turiu visus Jo Šventenybės kreipimusis ir pasisakymus, kuriuos jis pasakė lankydamasis Romoje praėjusį gruodį. Palyginęs Jo Šventenybės ir jūsų tekstus stebiuosi, nes teigti, kad Katalikų Bažnyčia yra erezija nėra vien atskira nuomonė, tačiau teiginys, jog ji atsitraukė nuo tikėjimo.
5. Ir pabaigai, jūsų laiškas buvo išspausdintas tuo metu, kai Jo Šventenybė yra sunkios ligos patale ligoninėje. Tikiu, kad jis nebūtų leidęs tokio laiško publikuoti.
Gerbiamas broli, gal būt jus nuliūdinau, tačiau parašiau su didele meile Bažnyčiai.
Priimki, prašau, mano broliškus sveikinimus ir vaisingos sielovados Piraeus vyskupijoje palinkėjimus.
†Franciscus, Syros, Thera ir Crete salų katalikų vyskupas”.
O štai čia minėto metroplito atsakymas (vertimas nėra pilnas)
„Piraeus, 2007 m. spalio 25 d.
Eminencijai Syros vyskupui Franciscus Papamanolis,
Jūsų Eminencija,
Gavau jūsų laišką tuo metu,kai metropolijos kurija buvo uždaryta, todėl atsiprašau už pavėlavimą, prašau man atleisti.
Kadangi aš tikrai jus myliu, kaip kiekvieną kitą žmogų, rašau su dideliu nusižeminimu Jėzaus Kristaus, Bažnyčios tikrojo paveikslo, akivaizdoje, neturėdamas noro pasiteisinti dėl dalykų, dėl kurių mane sukritikavote. Tai nėra mano, bet neregimosios Dievo Bažnyčios pozicija, kuri, pagaliau, buvo perteikta ant popieriaus visos Graikų stačiatikių unijos, kurią labai klysdamas jūs apibūdinote kaip „ekstremistinę“, kai iš tikrųjų ji priklauso Vienai, Šventai, Nedalomai, Visuotinei ir apštalinei Bažnyčiai, dogmatizuotai ir paskelbtai jau 20 amžių, ir kurioje, kas yra savaime suprantama,: ” Dvasia paskiria vyskupus tarnauti Viešpaties Bažnyčiai, kuri yra gaivinama jo Krauju“ (Apd 20:28). Nuo jos jūs jau 1000 metų esate atsiskyrę kaip religinė grupė, prarasdami istorinį nuoseklumą, Gyvojo Dievo malonę, ir nuo schizmos pereidami į ereziją, iškraipydami įsikūnijusio Dievo Sūnaus mokymą žodžiais ir darbais, sukurdami puolusio pasaulio struktūras ir autoritetus , dėl kurio Dievo Sūnus ir Žodis pasiaukojo Kryžiaus auka ir nekalčiausiu krauju.
Suprantama, kad „seseriškų bažnyčių” ir „bendrumo“ teorijos, kurias jūs pristatėte kitame savo laiške, ir „Petro dogma”, kurią jūs religinė bendruomenė paskelbė enciklika „Dominus Christ”, yra niekaip nesuderinami su nedalomosios apaštalų bažnyčios, ekumeninių tėvų ir septynių ekumeninių susirinkimų nutarimais.
Žinoma, jūs negalite priimti nedalomosios Bažnyčios, nuo kurios jūs, eretiška veidmainiškoji religinė bendrija, atsiskyrėte. Aš negaliu sekti jūsų veidmainyste ir su broliška meile pasakyti, kad esate „Dievo Bažnyčios vyskupas“. Jūs pats save taip apibrėžėte, nors tiesa yra kitokia, kurią jūs slepiate nuo savo bendruomenės, būtent, jūsų bendruomenė yra schizmoje ir erezijoje.
Meilė be tiesos netenka savo prasmės, todėl jūsų pasakymas „niekada nenustojau kalbėjęs savo tikintiesiems, jog nepateisinu meilės nepaisymo, net tada, kai yra ginama Tiesa“ yra visiškas nesusipratimas, nes jei tikrai yra mylima tiesa, tuomet negalima laikyti kito klaidos būklėje, leisti jam tikėti klaidingais dalykais.
Visą tūkstantmetį mes turėjome bendrą tikėjimą, Eucharistiją, į Dievą nukreiptą dvasingumą ir askezę, ekumeninius susirinkimus ir pentarchiją kaip bendrą autoritetą. Bet kas atsitiko, kad viskas pasisuko kitaip?
Kas iš to, kad jūs 33 metus buvote jūsų religinės bendruomenės vyskupas? Kas iš to, kad jau tūkstantį metų esate su savo teiginiais apie senosios Romos primato jurisdikciją, jo neklaidingumą, skaistyklą, indulgencijas, nuopelnų lobyną, Nekaltąjį pradėjimą ir t.t., kas iš tikrųjų neegzistuoja? Juk pirmasis apaštalų ir presbiterių susirinkimas Jeruzalėje vyko vadovaujamas ne dieviškojo apaštalo Petro, kaip jūs teigiate (Apd 15:22)? Kodėl septyni ekumeniniai susirinkimai rinkosi Rytuose vienybėje su tada Senosios Romos stačiatikių vyskupu? Kodėl 28-asis ketvirtojo ekumeninio susirinkimo kanonas apie nedalomą bažnyčią nustatė vienodą garbę tarp Senosios Romos ir Naujosios Romos (Konstantinopolio) sostų? Kur visa tai prapuolė?
Ir ką jūs galite atsakyti prie Viešpatį Jėzų, Bažnyčios statytoją, apie žmones, kuriuos žudė jūsų erezija (šventoji inkvizicija, šventieji karai, kryžiaus žygiai) dėl menamo tikėjimo grynumo, kai jūs neatskyrėte savo teiginių nuo šitų nusikaltimų, tačiau skelbdami laisvę ir meilę, jūs niekinote Dievo Sūnų, kuris buvo nukryžiuotas. Pagaliau, jūs beatifikavote kardinolą Augustine Stepinac iš Zagrebo, Koratijos, kuris bendradarbiavo su fašistais ir vienam jų adeptui Ante Pevelic Vatikanas padėjo pabėgti į Lotynų Ameriką. Ant jų krenta nužudytų 800 000 serbų stačiatikių kraujas. Jei šios šaltakraujiškos žudynės buvo pripažintos „palaimintomis“, tuomet toks jūsų „Dievas“ mums yra nereikalingas, mūsų nedomina.
Jus įžeidė mano teiginys, kad „papizmas veda į ateizmą“. Tai iš pradžių veda į protestantizmą, o tada į ateizmą. Jūsų tikėjimas yra prisigėręs kraujo. Norėčiau jums priminti 29 000 hugenotų tą tragišką šv.Bartolomėjaus naktį. Norėčiau jums priminti taip vadinamą 100 metų religinį karą. Ką turėčiau jums pasakyti? Kas tai buvo, kai sudeginote Joaną iš Lorraine? Šventoji Inkvizicija yra popiežiaus sostas, sudegino vargšę kaip demonų apsęstą ir paskui ją skelbia šventąją. Ar šie veiksmai yra Bažnyčios, kuri yra įkvėpta dieviškojo apreiškimo? Tiems, kurie tikrai jus myli, jūs privalote pasakyti tiesą apie tikrąją Bažnyčią, nes antraip jie paliks jus dėl jūsų veidmainystės. Nematau prasmės mūsų Bažnyčiai dalyvauti teologiniuose disputuose Europoje ir kitur, nes tai suteikia jums klaidingą užtikrintumą ir galimybę pridengti gėdą, tačiau palieka jus tamsybėse su visomis jūsų tuščiomis dogmomis.
Jūsų aiškinimai apie jūsų religinės bendruomenės dogmas manęs nejaudina. Leiskite man nuolankiai pacituoti jūsų religinės bendruomenės kakadoksijos, katalikų bažnyčios katekizmo, kuris visur platinamas, du paragrafus: 1030 ir 1471 (apie skaistyklą ir atlaidus). Ar suvokiate, kokie tragiški yra jūsų įsitikinimai?
Jūs paminėjote Jo Šventenybę Christodoulos, tačiau jis pritaria visiems pasisakymams graikų unijos bažnyčios tėvų, ir smerkia popiežiaus sostą, eretikų lyderį bei jo sosto primatą.
Baigdamas noriu paklausti, kada lotyniškoji kakadoksija grįš į nedalomąją visuotinę Bažnyčią pirmųjų 1000 metų, prie Tikėjimo, Teologijos, Askezės, Dvasingumo, Mandagumo, Tiesos ir Tradicijos ir tęs Viepšaties istorinį buvimą visuotinėje stačiatikių bažnyčioje, tikrąjį Kristaus Kūną ir paprašys atleidimo ir malonės?
Metropolitas Serafimas”.