Ar bus užtildytas krikščionių “Aleliuja”?

Prancūzijoje jau yra 7 milijonai musulmonų, o visoje Europoje islamo išpažinėjai sudaro 7,6 procento jos gyventojų, 56 milijonai žmonių. Per artimiausius 20 metų jų padvigubės, nes vidutiniškai europiečių šeimos teturi 1,2 vaiko, o musulmonų – 8.

Problema glūdi ne tik skaičiuose, bet ir tame, jog istorija nežino sėkmingo muslmonų asimiliacijos pavyzdžio (nebent totorių Lietuvoje), nes ši religija statė neperžiangiamą barjerą tarp savęs ir kitokių. Arba musulmonai žudė ir vijo kitatikius, arba patys buvo žudomi ir vejami, pavyzdžiui, iš Maltos, Ispanijos, Graikijos.

Oriana Fallaci buvo teisi, jog Europa pražus per savo kvailumą, neigdami Rytų atnplūdį per emigraciją, miestų kolonizavimą, europiečių bauginimą paveikslais, kuriuose pjaustomos žmonių galvos. Imamai pastoviai skelbia, jog artinasi rūstybės valanda ir mirtis tiems, kurie neišpažins islamo.

Islamas siekia užkariauti pasaulį, kadangi musulmonai yra įsitikinę, jog kitatikis nėra žmogiška būtybė ir dėl to galima jį persekioti, kol jis nepriima islamo. Demokratinės vertybės, atstovaujamoji valdžia, valstybės ir religijos atskyrimas visiškai nesiderina su islamistiniu požiūriu.

Prancūzija įnirtingai atskyrinėja valstybę nuo Katalikų Bažnyčios, tačiau nieko negali padaryti prieš islamo plėtrą ir brovimasį į valtybinę sritį: už valstybinius pinigus statoma vis daugiau mečečių (2500), mokyklose musulmonų vaikai maitinami halal maistu, įrenginėjami atskiri baseinai moterims ir t.t.

Bažnyčia turėtų skelbti maldos dieną prieš bausmę, kuri gali ištikti kvailus, apsnūdusius, naivius, nemąstančius Europos ekskrikščionis, kurie geriau gins nepraustaburnių žurnaliuką, išjuokiantį popiežių, negu savo šaknis ir paveldą.

Kaip teigė pop.Benediktas XVI ir kiti autoritetingi asmenys, islamas nėra taikos ir meilės religija, nes islamo išpažinėjai gyvybės kaina reikalauja atsisakyti „aleliuja“ vardan „allahu akbar”. Pasak vieno Jeruzalėje gyvenančio profesoriaus, jo draugas musulmonas jam pažadėjo, kad jei pastarasis nepriims islamo, dėl senos „draugystės“ ir iš „meilės“ nužudys jį neskausmingai.

http://www.muslimpopulation.com/Europe/

Gibert K. Chesterton apie katalikybę

Kodėl Gibert K. Chesterton tapo ir išliko kataliku?

Jo atsakymai:

1. Tik katalikybė neleidžia nuodėmei būti paslaptimi.

2. Tik katalikybė neleidžia stipresniam būti išpuikusiam.

3. Tik katalikybė išlaisvina žmogų iš degradacijon vedančios vergovės būti savo epochos kūdikiu.

4. Tik katalikybė kalba įsitikinusi, jog skelbia tiesą, kaip tikra skelbėja nesitapatindama su skelbiama žinia.

5. Tik katalikybė yra krikščionybės atšaka, kuriai priklauso visų tipų žmonės (netgi pagarbos verti).

6. Tik katalikybė yra viską apimanti pastanga pakeisti pasaulį iš vidaus, pasitelkiant valią, o ne įstatymus.

Plačiau:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-10-21-gilbert-k-chesterton-kodel-as-esu-katalikas/108888#.VL8aB4ZmqiE.facebook

Šv.Jonas Auksaburnis apie patyčias iš tikėjimo

Vienoje pašaipūnų žurnaliuko redakcijoje Paryžiuje buvo nukauti jos darbuotojai. Priežastis – tyčiojimasis iš islamo religijos. Keli įsižeidę islamistai, apvaldyti beprotiško įsiūčio, paklojo keliolika kitų išprotėjusių paišytojų, kurie užsiciklino savame pasaulyje.

Pajudėjo solidarumo minios gatvėse, pasigirdo kvietimai melstis už nušautus cinikus, Paryžiaus Dievo Motinos katedros varpai būtent kvietė tai padaryti. Čia pat pasigirdo to paties geltonojo žurnaliuko patyčios iš skambintojų varpais. Bajauriausiomis iliustracijomis jau ne vienerius metus jie tyčiojasi ne tik iš islamo, bet ir iš katalikybės.

PopiežiusPranciškus pasakęs, kad nei tyčiotis iš tikėjimo nederėtų, nei žudyti dėl tikėjimo negalima. Bet ar krikščionybė turi priprasti prie pastovių patyčių? Pasak šv.Jono Auksaburnio – ne. Reikia tokiam reiškiniui priešintis, žinoma, kitokiais metodais.

Auksaburnis yra sakęs, kad jei išgirsi gatvėje ar turguje ką nors tyčiojantis iš Viešpaties Kristaus, priėjęs tokį sudrausk. Nederėtų išsigąsti, jei reikėtų tokį žmogų ir prikulti. Siekiant užčiaupti jo piktžodžiaujančias lūpas derėtų trinktelėti jam per kuprą. Labai įdomus šiuo atveju Jono Auksaburnio pasakymas – “pašventink savo kumštį smūgiu”, t.y. jis teigia, jog kovojantis prieš piktžodžiavimą kumštis yra tam tikra prasme šventas, nes gina padorumą, tiesą, moralę, tikėjimo vertybę.

Klaustume, ar galima tokiu paraginimu vadovautis šiais laikais? Taip išeitų, jog galima, tačiau būtina turėti omenyje, jog dėl Kristaus galima nukentėti. Mat civiliniai įsakymai draudžia piktžodžiautojų ir įžeidinėtojų tramdymą asmeniniais ir jėgos būdais. Bet jei krikščionis yra pasiryžęs kentėti dėl Kristaus už tikėjimą, tai būtų teisingas ir geras poelgis. Kai kuriais atvejais tokia drąsa ir auka yra būtini.

Jei visi krikščionys gausiu būriu priešintusi piktžodžiaujantiems, niekas nedrįstų kėsintis į jų vertybes. Valdžia daugumos savo piliečių neuždarytų į kalėjimą, pabijotų krikščionių jėgos ir pasipiktinimo.

Krikščionys turėtų boikotuoti ir protestuoti prieš piktžodžiautojus visais būdais: ir visuotine nepakanta, asmeniniais laiškais ir viešomis pastabomis, ir įtakodami tokių asmenų bei organizacijų finansinius ir teisinius nuostolius.

Tai, kad krikščionys taikstosi su besidergiančiais individais, salygoja pavojų visai Vakarų civilizacijai, nes patys savęs imame negerbti, ir užsitraukiame įniršį tų, kurie nežino šv.kumščio, bet labiau išpažįsta šautuvo, bombų, peilio ir kartuvių priemones.

 

 

Viešpaties Krikšto sekmadienis

Tai, ką Jėzus nuveikė, davė mums kaip pamokymą, pavyzdį, pradžią ir naujų papročių standartą. Viskas prasideda nuo Krikšto: Išganytojo viešoji veikla, Dievo Karalystės skelbimas, išganymo darbas.

Panašiai visa, kas yra gera ir išganinga, prasideda nuo žmogaus Krikšto, kuris drauge nurodo gyvenimo programą ir tikslus. Per Krikštą visi tampa pašaukti į šventumą, Dievo artumą, išganymui ir amžinybei.  Krikštas yra galingas malonės impulsas, paskatinęs daugybę krikščionių kurti Vakarų civilizaciją ir jos kultūrą, kurios pasiekimais džiaugiamės iki šiol.

Bet šiais laikais išgyvename Krikšto “infliaciją”, kai pakrikštytųjų daug, o šventumo siekiančių vos vienas kitas. Kartą vienas eretikas su būdingu piktavališkumu išrėžė: “Jūsų, katalikų, yra pilni kalėjimai!”. Aš jo paklausiau: “Ar todėl, kad jie tiki, ar todėl, kad netiki?”. Kažkada krikščionis sodino į kalėjimą dėl tikėjimo, o dabar dėl netikėjimo piktadarybių. Akivaizdu, jog čia kaltas nėra Krikšas ir tikėjimas, bet žmogaus pikta valia, paneigianti Krikšto suteiktą malonę ir pašaukimą.

Prieš kelias dienas radikalūs islamistai paleido šūvių salvę į nepraustaburnius “žodžio laisvės” atstovus, kurie savo karikatūromis tyčiojosi ne tik iš islamo, tačiau ir katalikybės. Juk daugumas tų karikatūristų buvo pakrikštyti, tačiau iš savo tikėjimo šaipėsi bjauriausiais būdais. Jų beprotybę užbaigė ne sąžinės prabudimas, bet smurtingųjų islamistų efektyvūs šūviai. Belieka apgailestauti, kad taip atsitiko.

Tas įvykis liudija, jog šiais laikais yra madingas atviras nuodėmingumas. Būti šventu ar bent padoriu darosi netgi nesaugu, ir kai kurie mano, jog dėl “šventos ramybės” geriau atsisakyti šventumo. Skamba paradoksaliai, jog dėl šventos ramybės geriau būti nešventu.

Upės dugne akmuo guli apsuptas vandens, jį skalauja pratekančio vandens masės. Ten jis gali būti dešimtmečiais ar net šimtmečiais, tačiau jį ištaukus ir perskėlus atrastume, jog viduje jis yra sausas ir kietas. Į jį neprasiskverbė nė lašelis vandens. Panašiai kai kurių pakrikštytųjų pakaušiai buvo suvilgyti Krikšto vandeniu, daugybę metų priklauso Bažnyčiai, gal net lanko pamaldas, dalyvauja bendruomenių gyvenime, tačiau į jų vidų nepersismelkė nė lašelis malonės, nes jie yra užkietinę savo širdį, jų sielos yra kaip išdžiuvę šuliniai. Taip ir laukiam jų atsivertimo kaip kad akmens išmirkymo ir suminkštėjimo…

Būtent, atgailos ašaros suminkština širdžių akmeninį kietumą. Krikštas atnaujinamas išpažinties sakramentu. To nevalia užmiršti. Krikštas puoselėjamas ir remiamas kantrios bei pastovios asmeninės maldos. Kas eina išpažinties ir meldžiasi, ilgainiui nugalės visas nuodėmės kliūtis, jame nuolat veiks išganingoji pradžia – Krikšto malonė.